narajanka.lt
 

tekstai  

Labas, aš tavo tėtis

2009 / 2014
Labas, aš tavo tėtis
Labas, aš tavo tėtis
Vieną kartą taip jau nutiko.

Nukrito fotoalbumas ir visos nuotraukos, buvusios jame, susimaišė.

Per tą Didyjį Kritimą atsitiko štai kas:

Iš 1997-ųjų metų fotogtafijos iškrito maža mergaitė ir atsidūrė 1967-ųjų metų nespalvotoje nuotraukoje.
(16) (1)


Tų pačių 1967-ųjų metų dieną, būdamas pas senelį svečiuose, išėjau į kiemą pažaisti.

Žiūriu – maža mergaitė stovi išsigandusi ir nustebusi, nesuprantanti kaip atsidūrė mano kieme ir kodėl pasaulis staiga tapo bespalvis. O aš iš karto viską supratau ir atpažinau mergaitę – savo būsimą dukrelę.

Ramiai priėjau prie jos ir tariau: - Labas, aš tavo tėtis.

Visą dieną mes kartu žaidėme ir vienas kitą labai gerai supratome, nes kad ir kaip tai būtų keista – tėtis ir dukra staiga tapo bendraamžiais.

Atėjus vakarui ji susiruošė grįžti į 1997-uosius ir pakvietė mane kada nors ten apsilankyti,  sakydama, kad labai linksma ir smagu su manimi žaisti ir kad toks tėtis koks esu dabar - esu daug geresnis tėtis, nei tas, kuris 97-uosiuose gyvena ir niekada neturi laiko pažaisti su dukrele, nes visuomet yra labai užsiėmęs.

Mane nuliūdino žinia, kad užaugęs būsiu nelabai geras tėtis.
Nutariau, kad mano pareiga yra nukeliauti į ateitį ir karts nuo karto pažaisti su savo dukrele, kad jau tas tėtis iš ateities yra toksai netikęs.

Kaip tariau, taip ir padariau ir jau 1968-aisiais metais, pasiėmęs mėgstamiausią savo laistytuvėlį – antytę, nukeliavau tiesiai į 99-tųjų vasarą.

(16) (2)

Dukrelė labai apsidžiaugė mane pamačiusi ir mes vėl visą dieną žaidėme ir išdykavome kartu.

Visą mums nutikusią istoriją galėsite perskaityti mano parašytoje knygelėje, kurios 2009-aisiais dar nerasite nei viename knygyne, nes ji dar nėra parašyta ir jokioje leidykloje dar nėra atspausta. Bet kadangi išmokau keliauti iš vienos nuotraukos į kitą – žinau, kas ir kada bus, ir žinau, kad jau 2014-aisiais metais - knygėlė gulės knygynų lentynose.

2009



Besibaigiant 2014-iesiems, tenka rašyti pasiteisinimą, kodėl knygelė ne tik kad neišleista, bet dar net nepradėta rašyti.

2009-aisiais teigdamas, jog žinau kada mano pasakojimas pasirodys knygynuose – buvau tuo tikras, nes jau tuomet buvau apsilankęs 2014-ųjų vasario 24-osios dienos fotografijoje, kurioje mačiau save laikantį rankoje savo knygą. Tačiau artėjant tai datai, ėmiau suprasti, kad įvyko kažkokia klaida – juk knygos nebuvau nė pradėjęs rašyti. Ėmiau dvejoti - gal kelionės laiku man tik prisisapnavo arba visa buvo tik keistas pramanas.

Ir štai - artėjant metams prie pabaigos, netikėtai atradau kas mane suklaidino.

Tą nelemtąją 2014-ųjų metų vasario 24-ąją dieną užstrigo mano fotoaparato datometras ir štai - visa krūva nuotraukų – lyg būtų vieną ir tą pačią dieną nupaveiksluotos.

Labas, aš tavo tėtis (3)
Pavasaris, vasara, ruduo ir net artėjančios 2014-ųjų  Kalėdos, o data vis ta pati - 2014 02 24!

Kaip gi dabar nuspėti kokia tikroji tos nuotraukos data, kurioje laikau atspausdintą savo knygą. Juk gali būti, jog šiuo fotoaparatu dar teks fotografuoti ir 2015-aisiais metais, o gal ir ilgiau, ir kiekvienoje nuotraukoje bus vis tie patys skaičiai paklydėliai - 2014 02 24.

2014
    Į viršų    

Komentuoti

Atgal

Sekantis

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naršydami toliau - Jūs sutinkate su slapukų naudojimu.
Slapukai     |     Sutinku
Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naršydami toliau - Jūs sutinkate su slapukų naudojimu.
Slapukai     |     Sutinku